Sausio 13-osios paminėjimas mokykloje

Šį šaltą, žiemišką rytą mūsų mokyklos bendruomenė susibūrė į ypatingą ir jaukų rytmetį, skirtą Laisvės gynėjų dienai paminėti. Nors spaudė šaltukas, mokyklos kieme rusenanti ugnis ir susirinkusiųjų vienybė kūrė neįtikėtiną šilumą.

Mokyklos kieme liepsnojo laužas – toks pat tikras ir vienijantis, kaip ir tą naktį prieš 35-erius metus. Tai nebuvo tiesiog ugnis; tai simbolis drąsos tų beginklių žmonių, kurie savo kūnais stojo ginti mūsų visų laisvės. Šiandien ta laisvė mums yra savaime suprantama dovana, kuria galime džiaugtis ir pagrįstai didžiuotis. Tegul ši laisvės liepsna liepsnoja kiekvieno iš mūsų širdyse.

Renginio metu istorija atgijo ne iš vadovėlių puslapių, o iš gyvų pasakojimų. Mokytojos Odilija ir Birutė pasidalino jautriais, asmeniškais prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius. Jų žodžiai priminė mums, kad laisvė nebuvo duotybė – ji buvo iškovota didžiulio pasiaukojimo ir tikėjimo dėka.

Rytmečio akcentu tapo simbolinis dėkingumo ritualas. Mokiniai ir mokytojai, tarytum siųsdami žinią ateičiai, į laužo liepsnas bėrė gintaro dulkes. Kiekviena sužibusi kibirkštis lydėjo padėkos žodžius ir linkėjimus Lietuvai. Ši akimirka dar kartą patvirtino: būti vieningiems yra pati didžiausia mūsų stiprybė.

Rytmetį vainikavo bendra daina. Eurikos Masytės kūrinį „Laisvė“ atliko 5-ų ir 9-ų klasių mokiniai, kuriems pasiruošti padėjo muzikos mokytoja Daiva. Virš mokyklos kiemo pakilusios dainos eilės privertė susimąstyti kiekvieną – nuo mažiausio iki vyriausio.

Po renginio visus pakvietėme sušilti prie šiltos arbatos puodelio. Ačiū kiekvienam už bendrystę ir šilumą, kuri šildė šį šaltą rytmetį. Laisvė yra didžiulė vertybė, kurią privalome ne tik švęsti, bet ir kasdien saugoti savo širdyse. Šis minėjimas mums visiems tapo svarbiu priminimu, kad istorinė atmintis gyva tol, kol mes ja dalinamės.

Istorijos mokytoja Laimutė ir socialinė pedagogė Edita