Trečios klasės diena Varnikų Botaniniame zoologiniame draustinyje ir Angelų kalvoje – pamoka gamtoje.

Rugsėjo 18 dieną Žaslių pagrindinės mokyklos trečios klasės mokiniai kartu su mokytoju Stanislav Chveduk ir mokinio padėjėja mokytoja Birute Mučinskiene vyko į Trakų kraštą, Varnikų Botaninį zoologinį draustinį. Keliavome taku.

Mus pasitiko Trakų girininkas Vytautas Staišiūnas. Su juo buvome per visą mokomąją kelionę miške, pelkėje, sengirėje. . Oras nuostabus. Gera  žingsniuoti. Mokėmės gamtoje. Stebėjome ir tyrinėjome medžius, krūmus, pelkės paklotą, jos augalus ir gyvūnus. Naudojome audiogidą, IT įrenginius. 

Girininkas dažnai ragindavo pasisukti tai kairėn tai dešinėn, padėjo įsiminti miško amžių.  Dažnai tai buvo septyniasdešimties metų miškai. Tik sengirė buvo žymiai senesnė.

                      Daugelis trečiokų pirmą kartą sužinojo, kad miškas suskirstytas kvartalais, kvadratais. Girininkas parodė stulpelį su skaičiukais, kurie skiria vieną kvartalą nuo kito.

Mokiniai matė į Raudonąją knygą įtrauktą samaną, kurios negalėjome liesti. Ne tik miškas žavėjo, bet ir pieva, Ilgelio pelkė, ežerai. Pelkėje telkšo keturi liekaninės kilmės ežerėliai: Baluošas, Bevardis, Piliškių ir Ilgelis. Vaikai įsidėmėjo kiminą ir asiūklį. Išmoko, kad svarbu saugoti senąjį mišką, pelkę, unikalią augmeniją ir gyvūniją.

 Įžengus į mišrųjį mišką pamatėme sergančius medžius. Mokiniams buvo parodytos didžiulės eglės, pažeistos Žievėgraužio tipografo - didžiausio medžių kenkėjo. Didžiulį įspūdį paliko sengirė. Būti joje - tikras stebuklas.

Mokiniai suprato, kad draustinyje ir augalai ir gyvūnai yra tarpusavyje susiję ir svarbūs. Žmogus be jų neišgyventų. Pamatę saulutėje besišildančią rupūžę, prisiminė ir pasikartojo pagrindinį dalyką, kaip atskirti varlę nuo rupūžės, prisiminė apie vienintelę Lietuvoje gyvenančią nuodingąją gyvatę – angį.

Keli mokiniai pastebėjo didžiausio miško kenkėjo – žmogaus, padarytą žalą. Ištrauktas medinis turėklas. Paraginti mokytojų ir girininko, greitai įtvirtino jį žemėje. Šaunuoliai!

Baigėme kelionę taku ir kiekvienas mokinys išsinešė savitą žinių kiekį.

Pabaigę kelionę trečiokai atliko paruoštas užduotis, atsisveikino su girininku Vytautu, padėkoję keliavo į Angelų kalvą. Užkopę į ją rado daugybę medžio dirbinių – angelų skulptūrų, gerųjų dvasių, kurios apsaugo. Mokiniai ten panoro judėti, suptis, bendrauti, žaisti, groti lauko mušamaisiais instrumentais, bėgioti, gerėtis gražia gamta, kraštovaizdžiu.

Daug išmokę grįžome į Žaslius. Puiki pamoka gamtoje!

Mokytojas Stanislav Chveduk